2006-ųjų pabaigoje, vaizdingame Lietuvos pajūrio regione, iškilo Laukžemės vėjo elektrinių parkas. Jis buvo įkurtas šalia Kretingos, Darbėnų seniūnijoje, Benačių kaime, kur gūsingi vėjai leidžia gaminti švarią, ekologišką ir tvarią elektros energiją. Šis elektrinių parkas 2007-ųjų kovo 17 d. valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti ir šiandien yra vienas moderniausių bei pajėgiausių Lietuvoje.

44 mln. kWh elektros energijos per metus. Tiek jos pagamina Benaičių vėjo elektrinių parkas, kurio galingumas – 16 MW. Čia pastatytos šešios pažangios „Vestas V100“ 2.75-3 MW tipo vėjo turbinos, užtikrinančios tvarios, kokybiškos ir aplinkai draugiškos elektros energijos gamybą.

Įkvėpta sėkmės, UAB „Renerga“ kryptingai plėtojo veiklą ir 2010-ųjų gruodžio 29 d. šioje vietoje įkūrė vėjo elektrinių parką „Benaičiai–1“. Jis gerokai pranoko savo pirmtaką, per metus pagamindamas 86 mln. kWh tvarios elektros energijos. Šio elektrinių parko galingumas – 34 MW, jį sudaro septyniolika modernių „Enercon-E82“ 2 MW vėjo turbinų, kurių kiekviena siekia 98 metrus – trijų devynaukščių daugiabučių aukštį kartu sudėjus.

„Benaičiai–1“ yra didžiausias UAB „Renerga“ objektas, per metus į aplinką išmetamo CO2 kiekį sumažinantis beveik 67 tūkst. tonų. Tokį kiekį anglies dvideginio tokiu pačiu laikotarpiu pagamina apie 15 tūkst. vidutinių automobilių.

Strėvos upė, vingiuojanti per vaizdingus Trakų ir Kaišiadorių rajonus, yra viena svarbiausių šiame regione. Ji išskirtinė savo sraunumu, reiškiančių ir patį pavadinimą. Ne veltui ant šios upės kranto Kaišiadorių rajone, Bačkonių kaime, 1998-aisiais pastatyta Pastrėvio mažoji hidroelektrinė.

Ji – pirmoji 300 kW galios UAB „Renerga“ jėgainė, per metus pagaminanti 1,7 mln. kWh tvarios elektros energijos. Tačiau šios elektrinės statybos suteikė ir papildomą naudą aplinkai. Atsižvelgdama į Kraštovaizdžio paveldo apsaugos specialistų rekomendacijas, UAB „Renerga“, statydama hidroelektrinę, sutvirtino šalia jos esančių piliakalnių šlaitus.

Tačiau tai nebuvo vienintelė investicija į atsinaujinančią ir ekologišką vandens gaminamą elektros energiją. 2002-aisiais netoli Kavarsko miestelio, Anykščių rajone, Vilkatėnų kaime, ant vienos svarbiausių Aukštaitijos krašto – Šventosios upės – kranto iškilo Kavarsko mažoji hidroelektrinė.

Tai – visiškai automatizuota, viena moderniausių šiuo metu Lietuvoje veikiančių tokio pobūdžio jėgainių. Jos galingumas – 1 MW, per metus mažoji hidroelektrinė pagamina 6.5 mln. kWh tvarios elektros energijos.

Šio objekto statybos taip pat vyko kruopščiai laikantis aplinkosaugos standartų. Konsultuodamasi su ekspertais iš Prancūzijos, UAB „Renerga“, statydama Kavarsko hidroelektrinę, įrengė specialų žuvitakį. Jo vertė – 12 proc. visos elektrinės statybos montavimo darbų. Tačiau šios investicijos matuojamos ne finansine išraiška, nes projektas suteikė milžinišką naudą gamtai. Įrengus žuvitakį, buvo nutiestas prieš 50 metų užkirstas kelias į nerštavietes, kuris šiandien leidžia Šventosios aukštupį sėkmingai pasiekti neršiančioms žuvims.

Vandens lygių Kavarsko HE tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete nuorodoje.

Lietuvos pajūrio regionas turtingas ne tik gūsingais vėjais. Čia – ir daugiausia saulėtų dienų šalyje per metus. Todėl Benaičiuose, kuriuose stovi UAB „Renerga“ vėjo turbinos, 2013-aisiais iškilo Benačių saulės elektrinė.

Jos galingumas – 1 MW. Ši jėgainė – novatoriška ir tvari, žaliajai elektros energijai gaminti naudojanti nuolat atsinaujinančius saulės resursus. Jos įrengimui polikristalų modulius tiekė Vokietijos gamintojas „Schott Solar AG“, inverterius – „Kaco new energy“.

Benačių saulės elektrinė per metus pagamina 1 mln. kWh tvarios elektros energijos, kuria aprūpinti būtų galima virš 430 vidutinių namų ūkių.

Puikiai suprantama – ateities kelionės vyks tik prie elektromobilių vairo. Ne veltui 2017-ųjų rugsėjo 22 d. UAB „Renerga“ išplėtė savo veiklos sritis ir pradėjo siūlyti tvarius vartotojų lūkesčius atitinkančius sprendimus.

Todėl bendrovė nuo šiol oficialiai eksploatuoja vienas pažangiausių elektromobilių greitojo įkrovimo stotelių, kurias gamina „DELTA Electronics“. Jų galia siekia 120 kW, leidžianti transporto priemones įkrauti greitai ir patogiai. Šios įkrovimo stotelės kruopščiai pritaikytos būtiniesiems poreikiams – vienu metu jose galima įkrauti 4 elektromobilius. Tokiam tikslui pasitelkiamos 4 įkrovimo jungtys: 2 greitosios nuolatine srove iki 120 kW (DC), likusios – kintamos srovės iki 43 kW (AC). Stotelėse naudojamas ir standartinis kištukinis iki 22 kW galios lizdas.

Vartotojai naudotis stotelėmis gali su mobiliąja programėle, įkrovimą pradedami vos keliais paspaudimais išmaniajame telefone. Juo vykdomas ir atsiskaitymas už paslaugas.

Šiose įkrovimo stotelėse vos per 15–20 minučių galima pasiekti iki 80 proc. elektromobilių įkrovos ir tęsti savo keliones be rūpesčių. Stotelės šiuo metu yra Klaipėdoje, prie Centrinio Klaipėdos terminalo, Baltijos pr. 40 ir Druskininkuose, šalia viešbučio „Grand Spa Lietuva“, Taikos g. 14.